Kiekvienas žmogus savyje turi laiką ir erdvę – tai nusako, jo būtį materijoje. Kiekviena sąmonė įžengusi į šio pasaulio materiją pasirenka laiką ir erdvę, kurioje jį siekia save išskleisti. Dažnai meditacijose yra sakoma, jog žmogus gyvena pačiu geriausiu laiku ir pačioje geriausioje vietoje. Iš pirmo žvilgsnio gali taip ir nepasirodyti. Bet ar tikrai?
Apžvelkite koks didžiulis pokytis įvyko technologijų, sąmoningumo, mokslo srityse. Kiek daug naujų dalykų žmogus integravo į savo kasdienybę. Viešai afišuojamos net pačios skaudžiausios ir slapčiausios žmonijos ydos, kurias privalu keisti. Daugelis dar puikiai pamena laikus, kai susisiekimas nebuvo toks lengvas ir paprastas, kai telefonus turėjo tik nedaugelis, ką jau kalbėti apie kompiuterius ir interneto ryšį. Mokytojai neragina žvelgti į praeitį, tačiau jie atkreipia dėmesį, jog šiandieninis žmogus perėjo didžiulius pažangos žingsnius ir gebėjo prie to prisiderinti. Nepaisant to, kiek dar daug naujovių laukia žmogaus ateityje, dažnas kuris pasakytumėte, jog tikriausiai nebėra taip, jog tas „kažkas“ sukeltų tokį šoką ir tokį pokytį, kaip skalbimo mašina anuomet. Pažanga vyksta visur, tiek materijoje, tiek nematerijoje. Nieko nėra geriau, kaip atmintyje dar turėti prisiminimą pačio pokyčio proceso, nes tikrai yra kuom pasididžiuoti ir kuom pasigirti. Tačiau, naujoji karta jau nebeprisimins laikų, kada neegzistavo spalvoti televizoriai, tačiau jie ateina su kitu pokyčiu – vidiniu. Visa išorinė sistema pakito taip, kad žmogus tikrai gali lengvai bei oriai gyventi, rinktis gyvenimo būdą, stilių, vietą ir panašiai, todėl didysis pokytis pradeda vykti žmogaus vidinėje struktūroje.
Puikiai pamenu gyvenimo momentus, kurie vyko prieš porą – tris metus, kai tam tikra žinutė gauta iš subtilios erdvės realizuodavosi po ilgo laiko, minties aiškumui ir pačiam suvokimui būdavo skiriama daug daugiau laiko. Šiame momente pastebiu, jog nebėra kada laukti ar tik stebėti bei abejoti gyvenimo pokyčiu, reikia greitai veikti ir prisiderinti prie kintamumo. Mano kūryba plati, apimanti keletą skirtingų, bet tuo pačiu apjungiančių veiklų ir ne visada yra lengva susivokti, kaip reikia veikti vienoje ar kitoje kryptyje, kokia Tiesa ir galia turi išsiskleisti. Skirtingos kryptys, skirtingos ir sklaidos galimybės. Tą akimirką kai pati pasimetu kūryboje, pradedu blaškytis, abejoti, svarstyti ar tai ką darau yra tikra ir tą akimirką norisi sustabdyti laiką. Tarsi surinkti tas veiklas bei kūrybą ir sustabdyti laike, kad turėčiau keletą akimirkų susivokti. Sustabdant laike kūrybą gali įsinešti sumaištis į visą visumą, net teoriškai kalbant, kiekvienas papildomas laiko fraktalas gali sutrikdyti visumos virsmą, nes visų mūsų kūrybą įtakoja visą matricos tinklą. Ir kaip minėjau, pažanga turi vykti. Daug gražių idėjų „išsitaško“ erdvėje, nes nėra suvoktos ir realizuotos materijoje taip, kaip jos buvo numatytos aukštesnių planų, daug energijos netenkama. Nepaisant to, jog yra sakoma, kad niekas niekur nedingsta, žmogus gali netekti kūrybinės energijos ar veikimo jėgos, ne visam laikui žinoma, o iki tam tikros susivokimo akimirkos.
Taigi, negalėdama sustabdyti laike savo kūrybos, svarsčiau ką turiu daryti kitaip, kad galėčiau suprasti ir vėl susiharmonizuoti įžengiant į Tiesos ašį. Iki tos akimirkos subtilieji Mokytojai kas antrą dieną perdavinėjo žinutes, kas yra svarbu, į ką reikia atkreipti dėmesį, kas yra mano gyvenimo prioritetai, tačiau kasdienybės situacijos vis įtraukdavo. Manyje dar esantis įprotis, kad tai kas sakoma š subtilios erdvės dabar, įsipildys tik ateityje ir mano pačios nepriėmimas tų žinučių, nesukūrė atsvaros tai greitai ir artimai ateičiai įvykti. Mokytojų žinutės buvo išskleistos dabarties akimirkai kurti, o nei ateičiai palikti. Šis nesusivokimas ir įprotis, kainavo didelius emocinius ir psichinius resursus, ko pasekoje išsękusi žemiška struktūra visiškai atsisakė kurti, iššaukiant migrenos priepuolius.
Suprantu, jog žinodama koks didžiulis išorinis pokytis įvyko per keliasdešimt metų, negaliu nuneigti koks milžiniškas vidinis pokytis žmoguje vyksta čia ir dabar akimirkoje.
Čia ir dabar reikia priimti visas subtilaus pasaulio perduodamas žinutes ir siekti jas pritaikyti dabarties pozicijoje, galbūt kai kurie tikslai neišsiskleis per dieną, bet jei padarai žingsnį dabartyje, ateitis – garantuota.
Gruodis nebuvo lengvas etapas, Mokytojai teigia, jog ateityje nebus lengviau, numatyti didžiuliai pokyčiai, prie kurių prisitaikyti reikės gebėti dar greičiau. Lengvumas yra tik gebėjimo prisitaikyti tolerancija, kiek žmogus yra tolerantiškas prisitaikymui, tiek lengvai ar sudėtingai jis prisitaiko.
Todėl tik dabar performavus požiūrį į aplinkos santykius, susivokusi savo prioritetuose, permodeliavusi savo kasdienybės rutiną, išsikėlus ateities tikslus ir išgryninus kodėl siekiu to, ko siekiu, pradedu naują gyvenimo etapą. Dar turiu nemažai namų darbų, kuriuos turiu pasidaryti, bet šiandieną džiaugiuosi, jog pagaliau galiu parašyti tekstą ir vėl kurti savo tinklaraštį.
Su meile, L.K.
