Šiame etape visuomenėje vartojamos skambios frazės, kurias ir aš tikrai vartoju ir apie tai kalbu, tai jog žmogus turi būti atsakingas už savo gyvenimo kūrybą, tai, jog rinktis savo gyvenimo kryptį yra svarbu ir privalu rinktis tik tikslingai ir kryptingai, jog kiekvienas sąmoningas žmogus turi būtį ryšyje su savimi ir subtiliąja erdve, nevalia jaustis ar mąstyti neigiamai ir jokiu būdu negali nepadaryti to ko prašo subtilioji erdvė.
Tikrai pati pagrindžiu visas šias atsakomybes ir veikimo pozicijas ir jos tikrai yra vertos dėmesio ir yra svarbios, bet šioje vietoje svarbu stabtelt ir priminti vieną svarbų dalyką, kurį dažnai pamirštame.
Visi šie gražūs ir skambūs bei didingi darbai yra didžiulio ir nuolatinio mokymosi procesas, dėl kurių žmogus ir yra atėjęs į šį pasaulį ir tai nėra rezultatas.
Dirbdama su žmonėmis mentorystėje ir sesijose, pastebėjau vieną skaudžią tiesą, kuri šiame etape išryškėjo, kuo žmogus daugiau turi žinių ir sąmoningumo, tuo labiau save apriboja. Kuo daugiau atsakomybės, tuo mažiau laisvės, kuo gilesnis suvokimas, kad gyventi reikia tik tikslingai, tuo sprendimų ir kūrybos gyvenime yra mažiau, ko pasekoje lydi nusivylimas, baimės ir pasitikėjimo savimi trūkumas. Stebint tokius sąmoningumo spąstus skaudu, bet tuo pačiu ir pažįstama. Ne kartą tokioje būsenoje buvau ir aš pati ir žinau, kaip sunku patyrus nesėkmę ar nusivylimą stotis, keltis ir toliau žengti ir gryninti save. Nepasiduoti.
Bet prieš porą savaičių bekuriant ir svarstant apie mokymo programą ir tai ką planuoju veikti ateityje, priminė, – žmogus, atėjo mokytis ir visada mokysis, kol gyvens ir egzistuos šioje Žemėje. Tą akimirka nukrito visa įtampą ir atsakomybė, kuri taip kaustė mokymo kūrimo idėją. Toliau tęsė sekančiai: kai išmoksi, – to nebedarysi.
Vadinasi kai žmogus jau save patiria ir realizuoja tam tikrame gyvenimo etape, jis iš jo yra patraukiamas.
Išmokau būti mokytoja, dabar tampu mokymų kūrėja, o ar žinau kaip tai daroma ir kas tai yra? Tikrai ne, bet primenu sau, jog aš dabar mokausi ir šiame procese esu mokinė.
Šią žinutę norisi ištransliuoti ir kiekvienam, negebi kažkurioje gyvenimo akimirkoje prisiimti atsakomybės – mokykis tai daryti, nežinai kas yra tikslinga gyvenime – ženk, po vieną žingsnį ir mokykis tai suprasti, nežinai kas patinka – praktikuok ir patikrink, o tada pasirinksi. Nesuvoki kokią kūryba palaiko subtilieji Mokytojai – patikrink, apsirašyk, pagvildenk, pabūk su idėja ir pasistebėk kas vyksta.
Ne pats tikslingumas, atsakomybė ar gyvenimo kūryba yra esmė, o tai, jog žmogus jau geba ir gali dalyvauti šiame procese ir šiame procese jis buvo, yra ir bus mokinys, o būti mokiniu didžiulė garbė, nes tave moko ir globoja.
Nesiekime būti visažiniais, visaregiais ir visagaliais, – tai nėra mūsų paskirtis, tačiau būkime žingeidūs, kupini siekiamybių ir polėkio pažinti, išmėginti ir patirti.
Su meile, Lilė
