“Sąmonės evoliucija yra svarbiausia, bet sąmonė evoliucionuoja tik žmogui suvokiant ir išskleidžiant ją per save.
Buvo tam tikrų akimirkų, kuomet sąmonė evoliucionuodavo nepaisant žmogaus suvokimo, galimybių, veikimo gyvenime.
Šiandieną sąmonės ir žmogus tampa vienetu, tampa vienu, todėl tiek žmogus prisideda prie sąmonės evoliucionavimo, tiek sąmonė prisideda prie žmogaus. Jie žengia koja kojon iš vien, kartu, dėl savo visuminio virsmo.
Žmogus negali manyti, jog visi pokyčiai vyksta tik dėl jo gyvenimo, dėl jo geresnių ir įdomesnių galimybių. Viskas vyksta dėl galimybės išsiskleisti sąmonei.
Žmogus gali daug ko nesuprasti, bet šį prioritetą savyje turi turėti bei turi būti suvokęs ir išskleidęs.
Todėl augdami ir eidami į savo vidinę brandą, nepamirškite, jog turite įsiklausyti į savo sąmonę ir suvokti jos pozicijas, jos siekiamybes.
Žmogus žinoma, jog negali patirti visų savo sąmonės galimybių, nes erdvės yra labai skirtingo dažnio, bet dauguma jų tikrai gali per save išskleisti.
Žmogus dažnai bijo savo apibojimų ir nors viduje trokšta laisvės, įsipainioja į neaiškias atsakomybes, interpretacijas, intrigas ir dramas, ko pasekoje apriboja ir savo sąmonės galimybes išsiskleisti. Kas yra laisvė?
Laisvė – būti laisvu nuo savo apribojimų, bet taip pat suvokiant, jog šis gyvenimas Žemėje yra vienas didžiulis apribojimas.
Žmogus neturi būti palaida bala, anaiptol, disciplina, valia ir nuoseklumas yra tos jėgos, kurios kaip tik žmogų ir išlaisvina.
Ar nepastebėjote, kaip labai daug žmonių nuo šių sąlygų ir bėga?
Žmogus intuityviai žino, jog turėdamas savo konkretų tikslą ir siekiamybę, tą tikslą tiesiog pasieks, bet nenorėdamas to padaryti nesąmoningai pradeda save apriboti negalėjimu to padaryti.
Nes nesilaikydamas disciplinos, valios, bei nesuvokdamas nuoseklumo ir priežastingumo, žmogus užsidaro vidinėje iliuzijoje apie laisvės siekiamybę, bet iš principo tik apriboja pats save.
Todėl nepamirškite siekdami savo svajonių ir idėjų, siekti jų nuosekliai, ramiai, kantriai, žingsnis po žingsnio, auginant save kaip žmogų ir auginant save kaip sąmonę.
Nei sąmonė nei žmogus negali peršokti savo evoliucijos etapų, jis gali peršokti suvokimu, bet ne etapais. Tokia Visatos strategija.
Nekalbama apie tam tikrus vidinius, gilius suvokimus, kuomet žmogus pakylėja savo vibracijas ir sutelkia save aukštesnėje dimensijoje, kurioje sutelkiate į save informaciją, kuri nėra adekvati dabarties pozicijai, -tai suvokimo šuoliai. Kelionės erdve ir laiku, – tai ne apie tai.
Nuoseklumas svarbus sklaidai Žemiškoje erdvėje, nepaisant to, jog sąmonė suvokia save itin aukšto dažnio erdvėse, ji negali paneigti žemesniame dažnyje egzistuojančių ir nuoseklumą formuojančių dėsnių ir principų, negali paneigti laiko ir erdvės.
Vis vien visos naujos žinios įsipina į kasdienį gyvenimą, kurios negali pakenkti nei santykiams, nei vaikams, šeimos ar finansų sistemai, jog neišdarkytų jūsų realybės matricos.
Realybę galima tik plėsti, žingsnis po žingsnio. Modeliuok savo ateitį, turėk gyvenimo kryptį, nors ir mažoje laiko atkarpoje, bet jei neturi krypties, srautai nesusitelkia.
Geriau turėti mažą, nedidelę siekiamybę, kuri formuotų ir atitiktų tavo sąmonės virsmą, kokią patirtį nori patirti tavo sąmonė, kokius įgūdžius nori lavinti, kokių žinių reikia.
Visa kita – mūsų (subtilios plotmės) darbas, sukombinuoti srautus, sutelkti energijas, sutelkti savybes.
Bet jei nėra plano, nėra žingsnio, turi žinoti ko sieki ir kur nori keliauti.
Grįžtu prie sąmonės evoliucijos, nepakanka gyventi tik kasdienybės gyvenime, būtina atsiverti naujoms tiesom. Ir viena iš problemų yra ne tai, kad jis kažko nedaro, bet tai, jog žmogus nepastebi naujų tiesų. Jau kalbu apie tai, ką galima padaryti vardan savo sąmonės evoliucionavimo, suvokiant jos svarbumą ir vertę bei priimant save kaip kosminę sąmonę. Išeinant iš nuoseklumo.
Prasideda nenuoseklumas, kintamumas, kuris atveria naujas tiesas ir gilius potyrius, bet kol nėra žemiško balanso ir kasdienio bei kryptingo nuoseklumo, savo sąmonės nuoseklumo link, tol negalime perduoti naujų žinių.
Jos negali ateiti iš aukštesnės dimensijos, jeigu nėra pamato judėjimui.
Patirtys yra reikalingos, naujoms žinioms ateiti, ne dėl pliusiuko darbo grafike, ne dėl kitų, o dėl galimybės sukūrimo naujoms žinioms ateiti. Tai dešimties metų idėja, kurios turėtumėte laikytis.
T.y. kaip sukurti sąlygas ateiti naujoms žinioms? Visu kitu pasirūpinsime mes (subtilioji plotmė).”
Įtekstintas pranešimas iš pokalbio, 2026.07.12 Elohimas Alfa
Įterpsiu apibendrinimą iš pokalbio savais žodžiais:
Žmogus atsakingas už du dalykus: kasdienybėje turėti siekiamybę, kryptį ir nuosekliai ja judėti ir sudaryti galimybes naujoms patirtims kurtis, ko pasekoje susikuria galimybė naujoms Tiesoms įsilieti į žemišką sferą, tačiau jas svarbu užfiksuoti, pajausti.
Su meile, Lolita
