Visai neseniai sulaukiau žinutės, kurioje klausiama, kodėl informaciją, kurią pateikiu skamba sudėtingai ir viskas yra kur kas paprasčiau. Tiesa pasakius net nustebau, nes mano pateikta informacija arba žinios dažnai būna labai praktinės, patikrintos gyvenimu, materialios bei kupinos simbolinių pavyzdžių iš kasdienybės, bet visgi susimąsčiau ir aš.
Nepaisant to, jog sudėtingumo vertinimas yra sąlyginis ir sunku suvokti sudėtingumo laipsnį kitų žmonių atžvilgiu, bet pasidalinsiu tam tikru suvokimu, kurį perdavė subtilieji Mokytojai, kai kūriau diskusinių grupių darbo temas.
Mes suvokiame, jog egzistuoja visuma ir niekas, tuštuma ir pilnuma, žinoma, jog gyvenimas bus toks, koks jis bus ir visai neseniai suskambo frazė „rytojus ir taip ateis, jo neišvengsi“, tarsi sukuria galimybę žmogui nesukti galvos ir leisti gyvenimui tekėti sava vaga.
Iš tikro ir pati dažnai „pasveriu“ kiek turiu galimybės kurti aš, o kiek privalu atsitraukti ir leisti gyvenimui kurti situacijas, įvykius, požiūrius.
Neišvengiamumo ir visumos/tuštumos suvokimas yra gražus ir labai išplečiantis vidinę būseną bei požiūrį, bet užduodant šį klausimą į erdvę sulaukiau atsakymo: negali suvokti visumos, jei nesuvoki visų sudedamųjų visumos dalių. Šis visuminis suvokimas tėra iliuzinis ir neįsisąmonintas.
Ar įmanoma suvokti visas sudedamąsias dalis?
Greičiausiai ne, gali suvokti tam tikro etapo, proceso, akimirkos, dalies visumos sudedamąsias dalis, bet žmogus aprėpti visos visumos tiesiog negali.
Pagalvokime, aš žinau, jog esu žmogus, bet kas iš to, kad žinau jog esu žmogus, jei nežinau savo reakcijų, jausmų, pojūčių, minčių, elgsenos, charakterio bruožų. Kas iš to, jei nežinau ir nejaučiu savo unikalumo, savybių ar stiprybių, vien būti žmogumi nepakanka, nes tai dar nenusako kas esi ir ką gali.
Taip pat manau yra su viskuo, nepaisant to, jog kai kada mūsų protai tam tikras situacijas paverčia mus tapti Šerlokais Holmsais ir nagrinėti save iki mažiausių sudedamųjų dalelyčių, kai kada kaltiname save ir kitus, galutinis rezultatas – augimas, suvokimas, patyrimas.
Ir kas įdomiausia, kuo daugiau giliniesi KAS ESI, tuo daugiau savęs atrandi ir tai ne sunkumas ar vargas, tai kūryba ir savęs pažinimas.
Kai pažįsti save, žinai, kad dar tavyje glūdi begalė daug neatrastų ir nepažintų sudedamųjų dalių ir stebuklinga akimirka yra ta, kurioje patiri visišką savitumą, savęs sakralumą ir atrandi tai, ko niekada nemanei kad turi.
Aš nagrinėju, suku galva, kartais per daug, kartais per mažai, klausinėju ir analizuoju, todėl mano pateikta informacija kai kada bus sudėtinga, kartais paprasta, bet tuo aš gyvenu ir kuriu.
Pratęsiant šią temą pasidalinu apie savo naujai atrastas savybes, kurios įaktyvina naujus erdvėlaikius ir funkcijas. Kažkodėl nuskambėjo net žaisminga sąvoka: personažai.
Tik atsikrausčius į naujus savo namus, abu su vyru jautėmės lyg sklandytume erdvėje, nesupratome apie ką tai yra. Susitelkę jausdavome daug skirtingų energijų, tačiau jokia informacija neišsigrynindavo, vyrui toptelėjo mintis, jog tarp šių energijų nėra sinchronizacijos.
Sekančią dieną, kartu su savo mama (tuo laiku ji buvo svečiuose) pamėginau pasistebėti kokios energijos vyrauja mūsų namų erdvėje ir galbūt tikrai reikia dėlto kažką padaryti.
Pradėjau regėti besileidžiančius, o gal labiau ryškėjančius skirtingų spalvų, taškų ir skirtingose namų valdos zonose 7 energetinius spindulius. Iš kart prisiminiau jog Antarovos knygoje „Du gyvenimai“, mini 7 bokštai, kurie yra susieti su Pakylėtaisiais Mokytojais ir jie juos globoja ir sutelkia.
Aiškiai jautėsi, jog šie spinduliai pulsuoja savo energija, tačiau tarpusavyje neapsijungia. Būvimas tarp šių spindulių mane labai blaškė, atrodė, jog visą vidinę būseną išskaidys.
Sureagavęs protas momentaliai sukūrė blogiausių scenarijų, kuom baigsis šis procesas, bet esant šalia mamai pavyko stabilizuotis, paprašiau ir Pakylėtųjų pagalbos harmonizuoti šias galingas jėgas.
Pajutau, kaip jėgos paduoda Sanat Kumara, Viešpats Maitrėja ir kt. Mano darbas buvo stebėti ir išlaikant stabilumą savyje sufokusuoti dėmesio energiją. Tuomet šie 7 spinduliai nurimo ir energija tekėjo harmoningai, viena kitos neblaškant.
Kai viskas harmonizavosi susikūrė nauja subtiliosios erdvės sfera, kurioje suskambo frazė naujos Tiesos ašis. Supratau tai, jog kinta mano vidinė Tiesa ir susitapatinau su šia Tiesos ašimi. Neaprašysiu visų iššūkių su kuriais susidūriau priimdama naują Tiesos ašį, bet tikrai tai nebuvo patys maloniausi pojūčiai.
Tiesa jau susifokusavo – šį faktą fiksavau, kaip galutinį rezultatą, visoje namų valdoje aktyvūs visi 7 spinduliai, kurie apima visą namų teritoriją, o virš namo stogo – sfera, kurioje visi šie spinduliai susijungė į Vienovės Tiesą.
Šie faktai aiškūs ir konkretūs, tačiau kaip tai atsispindės mano ir mano šeimos gyvenime – visiškai neaišku.
Bėgant dienoms, vis jausdavau įvairias transformacijas, senų energijų išėjimą, naujų įliejimą, tačiau mano kantrybė bandė tai, jog visiškai nėjo nieko suvokti. Nei kas aš esu, nei ką turėčiau daryti, nepaisant to, jog kūryba kuriasi ir mažus žingsnius vis tiek atlikdavau savo kasdienybėje, tai ką galėjau ir ką žinojau. Mano kantrybė nėra labai stipri, tad patirdavau įvairias emocijas, papykdavau, paskui pasijausdavo gėda ir vėl ramu.
Džiugino artimųjų ir šeimos palaikymas ir nors ir subtilus bei vos užčiuopiama nauja Tiesa. Vien žinojimas, jog ji yra sukurdavo ramybės atokvėpį. Esu išmokusi stiprią pamoką, jei pykstu einu dirbti fizinių darbų, jei jaučiuosi pakankamai stabiliai, nors ir be itin didelio džiugesio einu kurti kažką naujo, taip mano eterį papildė įvairūs storiai, postai, pasidalinimai.
Taip pakylėdavo vibracijos, harmonizuodavosi struktūra.
Tačiau laikas eina, o žinių apie ateities mokymus kaip nėra, taip nėra. Įvairios nuotrupos ir smulkmenos, sakyčiau net labiau prielaidos, kurios nėra dar tarsi tos, kol kantrybė trūko .
Pripažinau sau, jog viena mokymų niekada nekūriau ir nekursiu, jei neturiu fizinės komandos su kuria galėčiau pasitarti, visą kūrybą perduodu subtiliam pasauliui ir Mokytojams ir tegul jie imasi darbo jei mano, kad to reikia. O aš, kaip žmogus įdėsiu visas savo pastangas, jog tai suvokti, bet pati nieko nekursiu ir nebemodeliuosiu.
Žinau, jog pasidavimo akimirka įneša didžiulių pokyčių, bet kol viduje pasiduodi prireikia laiko.
Atvykau pas mamos į svečius ir nuėjome į meditaciją, nusimečiau visus įsivaizdavimus ir susitelkiau rimtam darbui, priimti viską ką nori perduoti Mokytojai be jokios savo intencijos. Taigi, grįžau prie septinių spindulių, kurie sufokusavo mano naują Vienovės Tiesos ašį.
Skirtingos spalvos ir skirtingos savybės, kurių dėka įsižeminau:
- Baltos spalvos spindulys – tyrumas ir paprastumas. Šeimyninio gyvenimo pagrindas. Šeimos kontekste vyrauja paprastumas, švelnumas ir lengvumas.
- Žydros spalvos spindulys – intelektualumas ir punktualumas. Gebėjimas išreikšti save per intelektą, ne tik per vidinę būseną, bet ir per savimonę bei intelektą. To prireiks bendraujant su įvairių krypčių, lygio ir statuso atstovais. Šiame aspekte nėra jokio švelnumo, gerumo ar kitų mano minkštųjų savybių. Reikalingas konkretumas, aiškumas ir gebėjimas išdėstyti informaciją. Nebijoti šaltumo ir nujautrinimo. Tikslų pasiekimas ir rezultatų suderinimas. Tai Absoliuto spindulys.
- Geltonas spindulys – švelnumo ir palaikymo išraiška, atjauta, supratingumas – individualių konsultacijų sfera. Atokvėpio kūrimo erdvė, kuri turės atsispindėti fiziniame gyvenime (supratau, jog privalu įrengti privačią erdvę žmonėms priimti).
- Rožinės spalvos spindulys – charizma, ekspresija. Knygų autorės ir viešo kalbėjimo sfera. Drąsa išreikšti save per humorą, lengvumą ir džiugesį kurianti būsena.
- Elektrinės spalvos spindulys – šaltas protas ir širdis. Mąstymo sfera, kuri atjungia nuo kasdienybės ir asmenybių. Tikslinių tiesų priėmimo zona. Ši erdvė aiškiai išreikšta vieta sode.
- Visų vaivorykštės spalvų spektro spindulys – būvimas ir savęs suvokimo gryninimas, savęs išraiška savyje, unikalumų fiksavimas. Impresija. Darbas su savimi.
- Spindulys, kurios spalvos lūžta ties viduriu ir persiskiria juodai/balta spalvomis – realybės lūžis, būvimas ties būtimi ir nebūtimi. Dinamiškumas, projekcijos lūžio taškas, veikimas būties ir antibūties perspektyvose tą pačią akimirką. Tai mokymų kūrimo sfera, kurioje skleidžiasi mąstymas ir gebėjimai apjungiantys sferas, kitaip tariant kūryba darnoje tarp dviejų pasaulių: materijos ir nematerijos.
Todėl tapo aišku, jog būnant man ties šių sferų susikirtimo/lūžio taškuose jaučiausi nesaugi, vieniša ir nevisai susifokusavusi. Tai nėra tas pats, kai realizuoji subtiliojo plano idėjas, šiame momente kūryba vyksta abiejuose sferose tą pačią akimirką.
Absoliutas dar senai buvo perdavęs informaciją apie tai, jog ateityje prieisiu akimirką, kai vieni žmonės tam tikrame gyvenimo etape fiksuos mane, o kiti nesupras kas su manimi negerai ir reaguos į mane, kaip į grėsmę. Tai nutiks tą akimirką kai žmogus užfiksuos mane, man susifokusavus nebūtyje.
Šie suvokimai man padėjo nurimti ir suvokti kokius žingsnius turiu atlikti jau dabar ir kas gali būti svarbu ateityje. Šie septyni spinduliai ar aspektai jau veikia mano realybės lauke, aukščiau susitelkęs Vienovės Tiesos ašis sutelkia mane vidiniam būviui, suteikia stiprybės bei žinojimą, o aukštėliau jaučiu ryškias tris stygas (jų gali būti milijonai), kurios fokusuoja ateities perspektyvas ir perduoda impulsus į Vienovės ašį. Viena šių stygų atstovauja mokymų platformą dar aukštesniame dažnyje, todėl nepaisant to, jog kaip žmogui aišku ties kuom turiu dirbti, taip pat aišku jog tam tikrą gyvenimo akimirką, įsiaktyvinusi styga esanti 16 dimensijoje, perduos pokytį ir viskas kis.
