Savo Facebook paskyroje minėjau, jog naujų namų raktus perėmė mūsų su vyru kosminės sąmonės ir paminėjau, jog apie tai pasidalinsiu plačiau, taigi, dalinuosi nuorodomis, kurios skirtos mums su vyru iš subtilios plotmės. Kadangi šis tekstas ir pokalbis skirtas mums, viešai jis gali skambėti griežtai, bet tai ne griežtumas, o konkretumas.
“Niekada nemanykite, jog esate vieninteliai naujų namų savininkai. To niekada nebuvo ir nebus, nes šie namai yra tam, jog augtumėte kaip kosminės sąmonės, o ne tam, jog susižadintumėte savo ego.
Namai yra skirti pažangai kurti, o ne susireikšminimui.
Nuosavybės teisė – galimybė kurti materijoje, vidinės jėgos išraiška kurti materijoje. Tai dar nereiškia, jog esate išmokę kurti materiją realybėje, dar tik mokysitės.
Ir tai tikrai nėra galutinis rezultatas, tai pasiekimo momentumas, kurį užfiksuojate ir nuoširdžiai bei tyrai užliejate savimi visą savo namų erdvę. Nebus jokių vienas prieš kitą (kalba apie mudviejų santykį su vyru) galios išraiškų, nes nei vienas nesate tobuli, kiekvienas turite ir silpnybių ir stiprybių, bet kas kart turite pasižiūrėti kaip papildote vienas kitą. Šiame momente (prieš įsikraustant į naujus namus), pildote ne tas erdves. Pildote vienas kitą ten, kur patys neegzistuojate.
Viena (aš) palaiko gailestį, kitas (vyras) palaiko tam tikrą sureikšminimą, o nei viename nei kitame abu neegzistuojate. Kaip sakėme, tai yra jūsų bendros kūrybos procesas (santykių ir bendrų namų kūryba), kuriame turėsite išmokti kurti drauge, per algebrinį prisirišimą ir vienas kitą papildydami ir netrukdydami. Svarbu būti vertu ir papildyti vienas kitą, ne įrodyti savo vertę vienas priešais kitą, o būti vertu.
Namų raktai paimami iš mūsų.
Tai yra pasitikėjimo ženklas, nes jūsų veiksmai sukūrė patikimumą.
Nei vienas žmogus į šį pasaulį neatėjo tik vardan smagumo, kiekvienas žmogus turi savitą, unikalią paskirtį visumos kūryboje. Vadinasi nėra kada blaškytis ir susitelkti į tai kas nepavyksta ar nesiseka, o susitelkti į tai kas puikiausiai gaunasi ir pavyksta. O puikiausiai gausis tik tada, kai priimsite savo vidinį tikslą ir priimsite apsisprendimą, dėl kurio šitaip stengiatės, investavote šitiek daug. Investavote laiko, širdies ir proto atsivėrimu, savo pasirinkimais, vidine drąsa ir tikėjimu. Ar šių dalykų nėra gaila?
Atiduoti ir prarasti visą įkrovą ir likti senąjame pasualyje?
Manau, kad gaila, todėl norime jog susivoktumėte ir prisimintumėte, nes aiškiai žinote į ką iš tikro einate, koks yra jūsų siekis ir kaip ketinate kurti gyvenimą.
Menkos nesekmės yra niekis (kartu su vyru patyrėme daug iššūkių savo santykiuose), prieš tai kiek daug gero laukia ateityje. Todėl nustokite skūstis viduje ir mažiau diskutuokite su savo prisirišimais, o labiau susitelkite į tikslą kuris yra prieš nosį. O visa kita atsivers didžiausiu malonumu, patirtimis ir naujais santykiais, naujomis įžvalgomis.
Laukia daug įdomaus kūrybinio darbo, tad nestovėkite vietoje ir neleiskite sau pagalvoti, kad viskas sustoja. Niekas niekada nesustoja, kitimas yra nuolatinis procesas, tik kaip greitai sugebėsite prisiderinti, priklausys nuo jūsų, bet jūsų (kaip ir kiekvieno žmogaus) sąmonė kinta ir evoliucionuoja, įvaldo vis daugiau gebėjimų ir galimybių, vis daug pasiūlymų sulaukia iš užvisatinių sąmonių, tad nėra ko snausti, metas veikti.”
Griežtas tonas dažniausiai būna nukreiptas į susimažinimą, nusivertinimą ar suabejojimą, o tai niekada nepraslysta pro Mokytojų akis, todėl kaskart džiugiamės sulaukę tokių žinučių, nes jos išskaido visas netikslines sąmones ir abejones ir sugrąžina į tikslinę kryptį.
Todėl pakartosiu Mokytojų žodžius jiems pritardama ir asmeniškai nėra ko snausti, metas veikti.
Su meile, L.K.
