Šiame etape gyvenimas virte verda, gausu įvairiausiu netikėčiausių situacijų, tiek asmeniniame gyvenime, tiek veiklose.
Vis labiau jaučiu artėjantį naują savo aspektą, tačiau dar vis negebu jo identifikuoti. Esu užfiksavusi kelias savybes bei pojūtį, tačiau apie ką bus nauja mano sklaida ir saviraiška dar nėra labai aišku. Tačiau, kol nėra aišku, mėginu atsispirti į tai kas jau dabar vyksta mano gyvenime ir ką žinau dabar galiu veikti. Žinau, jog egzistuoja paneigimo dėsnis ir aukštesnė sąmonė, gali drąsiai paneigti žemesnės sąmonės kūrybą, tačiau džiaugiuosi, jog tik kai kurios būsenos, pasirinkimai ar apsisprendimai pasitraukė ir veiklos, bent jau kol kas, vis dar kuriasi.
Ankščiau, kuomet atsivėrus bendrystei su subtiliuoju pasauliu, mano pagrindinis tikslas buvo įvykdyti ir atlikti savo pareigą prieš Kūrėją ir subtiliuosius Mokytojus ir atlikti viską ką jie siūlo, žinoma ir šiandiena mano prioritetas yra suvokti ir išgirsti aukštesnių planų pasiūlymus, tačiau dabar viskas vyksta kitaip. Dabar Mokytojai ir toliau moko kurti idėjas ir jas išskleisti, tad per savo patirtį tenka patirti daug iššūkių, tiek fizinių, tiek dvasinių. Šiame etape Mokytojai moko tikslumo, konkretumo ir aiškaus būvimo savo galios pozicijoje. Turiu aiškiai žinoti už ką esu atsakinga, ne tik kaip žmogus, bet ir kaip kosminė sąmonė. Ankščiau žinojau, jog aukštesnieji planai kuria ir man reikia tik įsiklausyti ir leisti kurti bei veikti per mane, dabar neatpažinus ir neužfiksavus savo naujo aspekto, jėga neišsiskleidžia. Naujo aspekto patyrimą blokuoti gali labai daug dalykų: nuostatos, įpročiai, nuoskaudos, baimės ir begalės daug kitų apribojimų, kurių galime net nežinoti ir naujumui tenka luktelt, kol žmogui pavyks atsitraukti nuo visų šių apribojimų.
Taigi, nesuvokus man ateities pozicijos ir aspekto, realizacinė jėga mažėja, potencialas neišsiskleidžia ir nevyksta kūryba. Kūrybos nebūvimas man lygiagretus neegzistavimui, tai suvokiate kaip nėra smagu nekurti ir nefunkcionuoti. Tačiau, kaip ir minėjau džiugu, jog vis dar aktyviai kuria dabartiniai aspektai, suteikdami man laiko susivokti.
Grįžtu prie realizacinės jėgos pokyčio, kaip ir minėjau, keičiasi ne tik pats žmogus, bet ir tai, už ką žmogus tampa atsakingas.
Teko susivokti, kaip vyko ankstesnė kūryba ir peržvelgti kaip turiu kurti kitaip, suvokiau, jog labai daug realizacinės jėgos sutelkdavo idėjos gvildenimui, strategavimui, apipavidalinimui net skelbimo ruošimui išnaudodavau didžiulius resursus energijos, ką jau kalbėti apie kartkartėmis apninkančias abejones ar nuovargį, kurį glaistydavau idėjos realizacine energija.
Įsivaizduokite, turite tam tikrą energijos resursą, kuris būna dažnai pamatuotas, tiek kiek reikia norint išskleisti idėją, priėmęs idėją žmogus, pradeda disponuoti šia realizacine energija. Ją skaido visur ir visiems, kas yra susieti su ta energija, tikslingai ir netikslingai, o atėjus idėjos sklaidos akimirkai dažnu atveju realizacinė energija jau būna išeikvota ir rezultatas jau gaunasi toks, koks gaunasi.
Kadangi daug tenka dirbti su žmonėmis, pastebiu, jog tai vyksta pas daugelį žmonių, kurie suvokdami ir nesuvokdami realizacinę energiją naudoja netikslingai, o vėliau nustemba netiksliniu rezultatu.
Iki šiol Mokytojai padengdavo energinius nuostolius, tiek, kad idėja išsiskleistų ir rezultatas gautųsi, bet žmogui augant ir sąmonėjant, atsakomybė už energijos disponavimą didėja, tad atsakomybė už rezultatą taip pat didėja, ko pasekoje leidžiama patirti daug nesėkmių, jog susivoktume, kokia ta nauja kūryba gali būti.
Didelę įtaką realizacijai išsiskleisti turi ir žmogaus motyvacija, tyrumas, lengvumas ir kitos savybės, tačiau ne už viską žmogus gali pastebėti.
Pastebėjau, jog vis dar daug įtakos žmogui turi ir tam tikros pasąmoninės nuostatos, nesąmoningos reakcijos ir pasirinkimai, tačiau tai pastebėti leidžia tik nuolatinė savistaba ir savo minčių fiksavimas.
Kadangi dar gausu nesąmoningų minčių, kurių žmogus iš principo nepastebi, vienintelis įrankis ugdyti gebėjimą tai pastebėti, tačiau tai pastebėti padės tik priėmimas ir žinojimas, jog tai egzistuoja.
Atrodo visi tai žinome, bet kartais net ir elementariausia reakcija iš susimažinimo pozicijos, skambutis kolegai iš nevilties jausmo ir prašymas pagalbos iš savigailos sukuria rezultatą, kurio tikrai nenorime.
Visumos kolektyviniame lauke teko stebėti rūpesčio energijos funkcionavimą, kuri vis dar turi didelės reikšmės žmogaus realizacijai ir kuri yra labai sunkiai pastebima.
Dažnai tenka pastebėti, kiek daug žmonių, kuria iš rūpestingumo kitiems, nesvarbu ar tai rūpestis dėl šeimos ar dėl visuomenės.
Nesakau, jog kiti neturi rūpėti, tačiau rūpesčio energija blokuoja potencialo galią, kuri kūrybinei energijai suteikia vertės ir jėgos kosminei patirčiai formuotis.
Rūpesčio energija yra gaji mūsų kasdienybėje, rūpinamės dėl mokesčių, finansų, politikos, kitų žmonių pasirinkimų, vaikų, sveikatos, namų ir kitų dalykų, ko pasėkoje nesąmoningas ir sąmoningas rūpestis apriboja patį žmogų ir galia neišsiskleidžia, todėl labai svarbu susižiūrėti, jog to rūpesčio būtų kuo mažiau. Net rūpestis dėl kūrybos yra tas pats rūpestis, kuris iš esmės ir trukdo kūrybai skleistis.
Taigi, kiekvienas žmogus turi galios kurti, kur tą galią išskleisi?
Apie potencialo galią ir naują save kalbėsiu seminaruose Kaune ir Vilniuje, gegužės 30 – 31 dienomis, jei domina, plačiau apie tai rasi sekančiame tekste.
Su meile, L.K.
P.S. mano tekstą puošia Simonos Tvarijonavičiūtės nuotrauka.
