Iš tiesų dažnai žmogus net nesuvokia kiek yra gebantis ir kiek daug galimybių savyje talpina. Kas jau mąsto ir gvildena mintis apie subtilųjį pasaulį pajaučia jo galią ir jėgą, tačiau pajausdami save subtilioje plotmėje dažnai pamirštame, jog visa ši galia atsispindi ir žmoguje.
Dažnai Mokytojai sako, jog kiekviena subtilios erdvės detalė atsispindi ir materijoje, žmoguje ir žmogaus gyvenime, bet dažnai žmogus to nepastebi.
Viena stipri galia, kuri priklauso nuo žmogaus yra pirmo žingsnio sutelkimas bei apsisprendimas. Kaip ir kalbu įraše, mano suvokimu jie „eina“ kartu ir papildo vienas kitą.
Atlikdamas pirmą žingsnį žmogus parodo, jog gali ir tiki, apsispręsdamas tai daryti papildo pirmo žingsnio jėgą ir atvirkščiai apsisprendimas „iššaukia“ pirmą žingsnį.
Bendrystėje su subtiliuoju pasauliu žmogus kartais užsibūna laukime ir manyme, jog viskas bus paduota, jog tas žingsnis, kurio atlikimas priklauso nuo žmogaus bus išskleistas be jo, bet tai nėra tiesa.
Taip, kartais tam tikri įvykiai iššaukia tam tikrą žmogaus apsisprendimą ar reakciją ir suaktyviną žmogaus būseną ar savybę, bet dažnu atveju žmogui paduodama informacija ir idėja ir laukiama, kol žmogus žengs.
Ir kartais įvyksta paradoksas, žmogus gavęs idėją iš subtilios plotmės, laukia kada ji savaime realizuosis, bet viskas sustoja. Kada žmogus pajaučia sustojimą, protas pradeda blaškytis ir kurti įvairias „sąmokslo“ teorijas, kaip ta idėja nebuvo teisinga ar kaip kažkas galbūt netikslingo įtakojo jį ar jo mintį, bet nepasižiūri ar žmogus padarė tai ką turėjo padaryti? Apsispręsti ir atlikti pirmą žingsnį.
Pirmas žingsnis gali būti labai paprastas, galbūt reikės pabūti idėjoje, galbūt reikės pasidalinti savo mintimis su kolegomis ar partneriu, galbūt reikės išdrįsti pakviesti vieną ar kitą žmogų, o gal aplamai reikės pasidalinti šia idėja ir viešai, kad apie tai sužinotų ir kiti.
Man asmeniškai Mokytojai dažnai kalba, kad aš kviesiu ir kalbėsiu žmonėms tai kas svarbu, apie tai ką norėsiu perduoti ir aš pati ir subtilieji Mokytojai, bet suprantu viena, kad jeigu aš nepakviesiu žmonių klausytis, nepaskelbsiu apie tai, tai niekada ir nebus kam kalbėti.
Kartais nutinka taip, kad aktyvindami žmoguje tikėjimą ir pasitikėjimą Mokytojai sukurs tau situaciją, kurioje tu turėsi kalbėti, bet iš savo patirties sakau, jog geriau pamąstyti pačiam, kaip norėtųsi kalbėti, nei tai atsitiks netikėtai.
O kūryba skleidžiasi ir ji tikrai skleisis per visus, kiekviename iš jūsų aktyvinasi naujieji potyriai, savybės bei gebėjimai, kurių niekaip nepavyks nuslėpti giliai savyje. Ne dėlto, kad tai reikėtų kažkaip sureikšminti ir labai demonstruoti, tiesiog tie naujieji gebėjimai kupini realizacinės jėgos ir jie niekaip negali užsibūti žmoguje, nes jie platesni, gilesni ir stipresni nei tam tikras žmogaus asmeniškumas ar kompleksas. Todėl apsispręskite ir ženkite pirmą žingsnį geresnio rytojaus link ir visa subtili jėga tave palaikys ir padės, bet tu turi žengti, prisimink tai…
Su meile ir tikėjimu, kad gali, L.K.
Apie tai žiūrėkite:
